Istorija

                     Geografija yra viena seniausių universitetinių disciplinų, kurios dėstymo pradžia Vilniaus universitete siekia XVIIIa. ir siejama su K. Virvičiaus, T. Žebrausko, M. Počobuto, vėliau ir su J. Sniadeckio bei J. Lelevelio vardais. Geografijos ir kraštotvarkos katedros pirmtakė – Fizinės geografijos katedra - Vilniaus universitete, lenkų okupacijos metais vadintame S. Batoro vardu, buvo įsteigta 1920 m. (de jure) ir 1925 m. (de facto), jos vedėju buvo žymus to meto Vilnijos geografas M. Limanovskis.

         Dabartinės Geografijos ir kraštotvarkos katedros formavimasis prasidėjo atsikuriant Vilniaus universitetui po II-jo pasaulinio karo, tačiau iki pat 1992 m. vyko dviem autonomiškomis kryptimis. Pagrindinę kryptį pradėjo 1944 m. Gamtos fakultete įkurtos dvi nedidelės Fizinės geografijos (ved. K. Bieliukas) ir Kartografijos (ved. V. Chomskis) katedros, kurios 1952 m. buvo sujungtos į vieną Fizinės geografijos ir kartografijos katedrą (ved. V. Chomskis, nuo 1968m. A. Basalykas, nuo 1986 Č. Kudaba, nuo 1990 V. Dvareckas). Kita kryptis buvo plėtojama Ekonomikos fakultete, kuriame 1944-1947 m. veikė Ekonominės geografijos katedra (ved. A. Kvedaras), vėliau integruota į Liaudies ūkio ekonomikos katedrą (ved. J. Bučas), 1968 m. vėl atsiskyrusi kaip savarankiška Ekonominės istorijos ir geografijos katedra (ved. L. Jasinskas, nuo 1976 m. J. Kunčina) ir 1990 m. pakeitusi pavadinimą į Ekonominės ir politinės geografijos katedrą (ved. S. Vaitekūnas). 1992 m. šios katedros darbuotojams įsiliejus į Fizinės geografijos ir kartografijos katedrą, pastaroji keičia pavadinimą į Bendrosios geografijos ir kartografijos katedrą (ved. V. Dvareckas), o 1995 m. susikūrus savarankiškam Kartografijos centrui persitvarko į Bendrosios geografijos katedrą (ved. A. Česnulevičius, nuo 2000 m. P. Kavaliauskas), kuri 2006 m. dar kartą keičia pavadinimą ir tampa dabartine Geografijos ir kraštotvarkos katedra (ved. P. Kavaliauskas, nuo 2011 m. D. Veteikis).