Magistras

    Magistrantūros studijų programa – Geografija ir kraštotvarka, 2018

    Master's Studies Program – Geography and Land Management, 2018

     Magistro progr. plakatas 2020 A3 2020

     

    APIE PROGRAMĄ

    Geografijos ir kraštotvarkos magistrantūros studijų programa yra dviejų metų trukmės programa, vienintelė Lietuvoje apjungianti visuomenės, geografines bei teritorijų planavimo disciplinas, reikalingas racionaliam įvairaus masto teritorijų pažinimui ir tvarkymui. Joje studentai išmoksta atlikti mokslinius bei taikomuosius tyrimus, rengti aplinkosaugos projektus, įvaldo GIS, savarankiškai parengia teritorijos planavimo dokumentų projektą, susipažįsta su strateginiu planavimu bei regionine politika, ekosistemų paslaugomis, visuomenės ir kraštovaizdžio raidos teorijomis, žemėtvarkos, vandentvarkos, miškotvarkos organizavimu. Visi atlieka mėnesio trukmės profesinę praktiką pasirinktoje institucijoje.


    Geografijos ir teritorijų planavimo studijų programa nuolat atnaujinama atsižvelgiant į laikmečio aktualijas bei studentų vertinimus. Platus, įvairiapusis ir tuo pačiu gilus išsilavinimas, meilė gamtai, kultūros paveldui, rūpestis žmogumi, šalies ateitimi, aktyvi pilietinė pozicija, vadybos įgūdžiai – šių studijų privalumas. Gerai mokantys užsienio kalbas studentai turi galimybes išvykti trumpalaikėms iki 6 mėnesių studijoms ar praktikai pagal Erasmus mainų programą į kitų šalių universitetus.


    Įgijęs socialinių mokslų magistro laipsnį absolventas gali dirbti įvairiose valstybinėse bei privačiose institucijose ir organizacijose, kurių veikla susijusi su tvaraus vystymo problemų sprendimu, aplinkos bei visuomenės tyrimais ir planavimu bei valdymu arba tęsti studijas doktorantūroje mūsų ar užsienio šalyse. Katedra ypač didžiuojasi savo auklėtiniais, pasiekusiais ministro pirmininko, ministrų, ministerijų sekretorių, tarnybų ar departamentų direktorių bei kitus aukštus postus valstybinėse bei privačiose įstaigose ir organizacijose. Tai E. Gentvilas, V. Auglys, D. Miniataitė, K. Sadauskas, V. Bezaras, I. Kiškis, R. Baškytė, G. Raščius, J. Ignatonis, R. Kačinskas, V. Turonis, E. Deinoravičius ir daug kitų geografinį išsilavinimą įgijusių politikų bei specialistų.


    54114853 2368266160070416 6158475810991767552 o 54278468 2371736873056678 4328090414499233792 o 54374601 2368266120070420 9171050740959936512 o 54516008 2371738309723201 5599331722580721664 o 58381512 2394891930741172 8091803017994567680 o58462282 2394892014074497 2948409583149776896 o 58571019 2394891940741171 3618826803797295104 o 61325515 2417546231809075 6323496026531430400 o 61751879 2417546605142371 8306076891987574784 o

    I kurso gografijos magistrantai – kraštotvarkininkai, tik prieš 5 mėnesius pradėję mokytis teritorijų planavimo metodų ir teisės pas dr. Simoną Šabanovą ir dr. Giedrę Godienę, pasiūlė 7 vizijas – kaip spręsti Naujosios Vilnios vystymo problemas. Išanalizavus situaciją (apžiūra vietoje, 2 susitikimai su vietos seniūnu ir bendruomene), išgryninus problemas, suformavus tikslus, viziją ir ją įgyvendinančius sprendinius, jie parengė Naujosios Vilnios seniūnijos bendrojo plano projektus.

     

    DĖSTYTOJAI APIE DĖSTOMUS DALYKUS

    Teritorijų planavimo teisė. Lekt. dr. G. Godienė.

    Teritorijų planavimo teisė – tai teisinį raštingumą didinantis dalykas, absoliučiai būtinas planuotojams profesionalams. Studijuojant išmokstama skirti planą – kaip esamą situaciją nusakantį žemėlapį ir planą – kaip teritorijų planavimo dokumentą, teisinę galią turintį susitarimą, reguliuojantį erdvės naudojimą ir kūrimą ateityje. Šis dalykas leidžia suprasti, kaip žinios apie vietovę gali padėti išsaugoti vertybes, suderinti dabarties ir ateities kartų interesus, skirtingus poreikius. Teritorijų planavimo teisės žinios padeda įvairioms sritims susikalbėti ieškant geriausių erdvės vystymo sprendimų. Geografai gali argumentuotai išreikšti savo profesinę nuomonę, reikalavimus, užtikrintai atstovauti darnaus vystymosi, valstybės ir savo asmeninius, įskaitant ir turtinius, interesus, ginti savo kaip gyventojo teises teisinėmis priemonėmis. Šis dalykas bus reikalingas visiems, kas turi nekilnojamojo turto ar nori jį pirkti, investuoja, kam ne tas pats, kaip tvarkomi miesto parkai ir ar ne per arti / per toli prie Jūsų namų bus didelio intensyvumo gatvė. Visiems, kas nori kažką pakeisti, sukurti ar išsaugoti savo parke, gatvėje, mieste, rajone ir visoje šalyje!

     

    Mokslinių tyrimų metodologija. Doc. dr. R. Šimanauskienė, prof. dr. Giedrė Beconytė.

    Mokslinio darbo metodologijos kurso metu siekiama, kad studentai įgytų žinių apie mokslo raidos teorijas, mokslinių tyrimų metodus, geografinių tyrimų ypatumus ir metodus bei būtų pasiruošę savarankiškai dirbti mokslinį darbą. Kurso metu ugdomi gebėjimai aiškiai, pagrįstai ir tiksliai komunikuoti mokslinę ir praktinę informaciją žodžiu ir raštu skirtingoms auditorijoms; gebėjimai identifikuoti tyrimo problemą, savarankiškai planuoti ir vykdyti tyrimą, kūrybiškai taikyti žinomus analizės metodus dirbant pavieniui ir grupėse; gebėjimai pristatyti projektus ir tyrimų rezultatus, rašyti recenzijas, vertinti, diskutuoti, siekti kompromisų.

     

    Teritorijų planavimo metodologija. Lekt. dr. S. Šabanovas.

    Teritorijų planavimas – tai galimybė pritaikyti kompleksines žinias geografinėje erdvėje. Čia galima išmokti numatyti vystymo ar tvarkymo kryptis ir sprendimus miestų, regionų, aplinkos, kraštovaizdžio planavime. Šie gebėjimai aktualūs dirbant srityse nuo saugomų teritorijų iki urbanistikos. Juk čia prasideda vieni pirmųjų studentų tikrų erdvių praktiniai planavimo darbai!

     

    Teritorijos taikomieji tyrimai ir GIS. Prof. dr. D. Krupickaitė, prof. dr. D. Veteikis, lekt. dr. L. Jukna, doc. dr. R. Tučas.

    Ar dirbsite valstybės, savivaldybės įstaigoje, ar su verslo planavimu susijusioje struktūroje, o gal ieškosite pasirinkimo kaip privatus asmuo, neišvengiamai kils poreikis pagrįsti vienus ar kitus sprendimus. Juolab, jeigu jie siejami su teritorijos panaudojimu ar veiklos teritorine plėtra. Šis dalykas skirtas supažindinti su plačiu praktikoje taikomų geografinių (tiek gamtinės aplinkos, tiek ir visuomenės) tyrimo metodų spektru, kai kuriuos jų išbandyti praktiškai ir išmokti tyrimo rezultatus pristatyti naudojant jau būtinas GIS technologijas.

     

    Lietuvos kraštovaizdžio raida. Doc. dr. F. Kavoliutė.

    Lietuvos kraštovaizdis – gyvas paveikslas, per šimtmečius daugybės kartų tapytas ant nevienodo audinio. Kursas skirtas susipažinti su jo tapsmo raida.

     

    Regioninis vystymas ir regioninė politika. Prof. dr. D. Burneika.

    Dalykas leidžia suprasti visuomenės vystymosi teritorinio netolygumo priežastis ir jų pasekmės darniai visuomenės raidai. Supažindina studentus su priemonėmis, kuriomis šias problemas bandoma spręsti. Ieškosime atsakymo į klausimą, kodėl skirtingose vietose gyvenantys žmonės nėra vienodai sėkmingi ir laimingi ir kaip tai pakeisti, jei iš viso įmanoma tai padaryti. 

     

    Visuomeninės geografijos teorijos. Prof. dr. D. Burneika.

    Dalykas leidžia suprasti kaip keitėsi geografinio pažinimo teorinės ribos per pastarąjį šimtmetį. Atskleidžiama kaip įvairių šalių geografai mokėsi pažinti žmonių pasaulio kaitą nulemiančius veiksnius ir jų kompleksus. Kurso metu įgytos žinios leidžia suvokti savo tyrimų vietą geografinių tyrimų lauke ir planuoti savo mokslinę karjerą ateičiai.

     

    Ekosistemų paslaugos. Lekt. dr. I. Misiūnė.

    Ekosistemų paslaugos – tai gamtos teikiamos naudos žmonėms, tad kursas supažindina su šiuo konceptu, analizuoja socio-ekonominės sistemos sąveiką su gamtine sistema, pristato metodus ir įrankius, leidžiančius išmatuoti ir įvertinti turimas ekosistemų paslaugas bei numatyti žmogaus veiklos pasekmes. Taikant gautas žinias ir vykdant ekosistemų paslaugomis paremtą valdymą, galima tiksliau vertinti ir efektyviau tvarkyti skirtingas teritorijas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis.

     

    Strateginis planavimas (Ekonomikos fakultete). Doc. dr. G. Dzemydaitė.

    Strateginio planavimo dalykas yra orientuotas į vadovaujančio lygmens kompetencijų ugdymą. Jo metu ugdomi gebėjimai įvertinti valstybės strategines problemas ir formuoti strateginius sprendimus, įgyti praktinių gebėjimų rengiant strateginius dokumentus ir planus bei vykdyti jų įgyvendinimo stebėseną.

     

    Miškotvarka ir želdynų planavimas. Doc. dr. R. Skorupskas.

    Išklausę kursą sužinosite kokias funkcijas atlieka miškai, ir kaip jais rūpintis tam, kad gaunama nauda būtų daugiatikslė. Susipažinsite su antropogeniškai įsavintų teritorijų želdynų sistema ir atskirais ją sudarančiais komponentais, pagrindiniais želdynų formavimo –projektavimo principais bei jų atliekamomis funkcijomis.

     

    Žemėtvarka [apima mokomąsias išvykas]. Doc. dr. R. Skorupskas, doc. dr. F. Kavoliutė.

    Išklausę kursą suprasite, kad bet kuris su žemės paviršiaus naudojimu susijęs veiksmas prasideda nuo žemėtvarkos proceso nagrinėjančio šiandieninius ir istorinius žemės sklypinės sąskaidos klausimus, kurie istoriniais laikais, ir ypač šiandien reikšmingi formuojant ekologiškai gyvybingą, patogų, ekonomiškai naudingą ir estetišką kraštovaizdį.

     

    Vandentvarka. Doc. dr. E. Stonevičius.

    Vandentvarkos dalykas skirtas suteikti žinių ir išugdyti gebėjimus reikalingus įgyvendinant tvarios plėtros projektus, siekiančius suderinti gamtos ir visuomenės poreikius; įgyvendinant vandens pagrindų direktyvą; valdant pavojingų reiškinių riziką. Paskaitų ir seminarų metu vyksta diskusijos, darbas grupėse.

     

    Antroposfera ir darnusis vystymasis. Prof. dr. D. Veteikis, doc. dr. J. Volungevičius.

    Žmonijos intelekto ir technologijų sintezė Žemės paviršiuje sukūrė struktūras, matomas iš kosmoso, o į planetos medžiagų, energijos ir informacijos srautus įpynė savas gijas. Tačiau šiame globaliame „antroposferos“ eksperimente, kažkas nepavyksta – Žemės sistemų būklė nuolat prastėja, globalios žmonijos problemos gilėja. Ar įmanoma atrasti ir, dar svarbiau, įdiegti darnaus vystymosi principus? Šių klausimų aktualumas šiuolaikiniam kvalifikuotam geografui neabejotinas.

     

    Aplinkosauginių projektų rengimas ir vadyba. Lekt. dr. G. Šulijienė.

    Remdamasi savo daugiau nei dešimties metų praktika bandysiu atsakyti į daugumą dominančius klausimus – kaip parengti projektą, kad jis gautų finansavimą? Kodėl vieni projektai būna sėkmingi, o kiti – ne? Kodėl apie kai kuriuos projektus kalbama ir po kelerių metų po jų pabaigos, o kiti užmirštami jiems dar net neprasidėjus? Kaip su minimaliomis sąnaudomis gauti maksimalų rezultatą? Ir svarbiausias klausimas – o kas apskritai yra "Projektas" – kur jo pradžia, o kur pabaiga.

    Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos