Prof. Č. Kudaba

    ČESLOVAS KUDABA(1934 07 24 – 1993 02 19)

    Česlovas Kudaba gimė 1934 m. liepos mėn. 24 d. Postavų rajono Kobylniko miestelyje, dabartinės Baltarusijos vakaruose. Č.Kudabą galima vadinti paribio žmogumi. Jo gimtajame miestelyje susiėjo Gardino, Minsko, Vitebsko sričių ir prieškarinės Lenkijos užimta Rytų Lietuvos siena. Č. Kudabos tėvas buvo lietuvis, o motina – gudė. Su pagyrimu baigęs Švenčionėlių mokytojų seminariją, 1954 m. rudenį Č. Kudaba pradėjo studijas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, pasirinkdamas geografijos specialybę. 1959 m. Česlovas Kudaba pradėjo dirbti asistentu Fizinės geografijos ir kartografijos katedroje, o nuo 1960 m. pradėjo dėstyti bei vadovauti studentų kursiniams ir diplominiams darbams. 1964 m. Č. Kudaba apgynė geografijos mokslų kandidato disertaciją ir iškart buvo išrinktas Gamtos mokslų fakulteto dekanu (dirbo iki 1968 m.). 1967 m. Č. Kudabai pripažintas docento vardas. 1972 m. apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją, nuo 1974 m. – profesorius. Nuo 1978 m. prof. Č. Kudaba vadovavo Vilniaus universiteto Bendrosios geografijos ir kartografijos katedrai, kartu buvo prie šios katedros veikiančių Inžinerinės fotogrametrijos bei Kartografijos laboratorijų mokslinis kuratorius, Lietuvos geografijos atlaso mokslinės komisijos pirmininkas.

    Svarbiausia prof. Č. Kudabos mokslo darbų sritis – Lietuvos ledyninis reljefas. Šia tema jis yra parašęs abi disertacijas, paskelbęs monografiją, apie 100 mokslinių straipsnių. Prof. Č. Kudaba nustatė pagrindines apledėjimo teritorijos stadijų ir fazių ribas Lietuvoje, daug dėmesio skyrė moreninių aukštumų reljefo morfogenetiniam tipizavimui ir ledyno pakraščio akumuliacinių darinių morfogenezės schematizavimui. Lietuvos aukštumų nagrinėjimui skirtos šios pagrindinės prof. Č. Kudabos knygos: Kalvotoji Žemaitija (1972 m.), Lietuvos aukštumos (1983 m.), Kalvotoji Aukštaitija (1988 m.). Prof. Č. Kudaba domėjosi geografijos ir kartografijos istorija, parašė tam skirtą knygą Geografinės kelionės ir atradimai (1980 m.), keliasdešimt straipsnių. Už mokslinius darbus tiriant ledyninį Lietuvos reljefą prof. Č.Kudabai 1984 m. paskirta Valstybinė premija.

    Č. Kudaba 1960 – 1992 m. laikotarpiu dėstė net 32 disciplinų paskaitas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų, Filologijos, Ekonomikos ir Istorijos fakultetuose. Greta svarbiausių bendrosios fizinės geografijos, geomorfologijos, aerokosminių metodų, geografijos istorijos ir metodologijos, gamtos apsaugos kursų buvo dėstomi ir specifiniai socialinių visuomeninių interesų procesų, kultūros įvado ir kt. kursai. Č.Kudaba taip pat paruošdavo ir pravesdavo laboratorinius bei praktikos darbus, ekspedicijas, mokomąsias ekskursijas, vadovavo diplominių darbų ruošimui (iš viso 51), kursiniams darbams, pedagoginei ir mokomosioms bei gamybinėms studentų vasaros praktikoms.

    Profesorius Česlovas Kudaba paskelbė daugiau negu tūkstantį publicistinių straipsnių, skirtų gamtos mokslinėms studijoms, kraštotyros, gamtosaugos ir kultūros temomis. Č.Kudaba nuo 1968 m. iki mirties buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Gamtos bei kultūros klausimais skaitė paskaitas „Žinijos“ draugijoje, keletą metų vadovavo šios draugijos mokslų apie Žemę respublikinei tarybai. 1987 m. profesorius išrinktas pirmuoju Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininku. 1988 – 1990 m. Č. Kudaba buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio seimo tarybos narys. 1990 m. prof. Č. Kudaba išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir tais pačiais metais tapo Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo akto signataru. Nuo 1991 m. prof. Č. Kudaba – Atviros Lietuvos fondo (ALF) pirmininkas. Deputatu ir ALF‘o pirmininku buvo iki mirties. 1993 m. už dalyvavimą renkant medžiagą ir ruošiant kraštotyros monografijų ciklą Č. Kudabai paskirta valstybinė J. Basanavičiaus premija (po mirties). Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidiumas 1993 m. V. Kudirkos premija įvertino jo knygąSeptyni keliai iš Varnių (po mirties). Už didelius nuopelnus Lietuvos gamtos apsaugai Č. Kudaba 1994 m. apdovanotas V. Adamkaus premija (po mirties).