Aktualijos

    IX-oji nacionalinė konferencija Geografija: mokslas ir edukacija

    Kviečiame geografinę bendruomenę ir visus susidomėjusius į IX-ąją nacionalinę konferenciją „Geografija: mokslas ir edukacija“, kuri vyks 2021 m. rugsėjo 10 d. 12-16 val. nuotoliniu būdu.

    Ši, po metų pertraukos vykstanti konferencija yra dedikuojama iškilių geografijos asmenybių ir jų jubiliejinių datų paminėjimui, o taip pat geografijos mokslo aktualijų pristatymui (programa pridedama).

    Konferenciją organizuoja Lietuvos geografų draugija ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas. 

    Mokytojams bus išduodami kvalifikaciniai 3 val. pažymėjimai.

     

    Prašome registruotis:

    https://docs.google.com/forms/d/13GkHepq-a0EVCVkILQnWxKfeoeElePTneKbvtJAEnQw/viewform?edit_requested=true

    Į konferenciją prašome jungtis naudojantis Zoom programahttps://us02web.zoom.us/j/83508547035?pwd=aVNTYXRzWHp1Q3RsVUNOZCtCNmVaUT09

    Konferencijos programa

    2021.08.24

    Lietuvos dirvožemio ateitis: ką paliksime ateities kartoms?

    Šiandien nuo 10 val. svarbi spaudos konferencija, skirta dirvožemio kokybei ir jos išsaugojimui, prisijunkite!
    "Lietuvos dirvožemio ateitis: ką paliksime ateities kartoms?" - geografai, doc. dr. Jonas Volungevicius ir Aplinkosaugos koalicija kviečia suklusti - Lietuvoje stebimas dirvožemio būklės prastėjimas, nedelsiant būtina imtis veiksmų norint jį išsaugoti. Nerimą kelia nuosekliai mažėjanti dirvožemio organinė anglis, nuo kurios priklauso dirvožemio kokybė, derlingumas.
    "Dirvožemyje vykstantys pokyčiai siejami su netausiomis ūkininkavimo praktikomis, kurios yra subsidijuojamos valstybės. Jeigu ir toliau bus ūkininkaujama netausiai, keliame grėsmę ateinančių kartų ūkininkams bei visuomenei, jos ekonominei gerovei, juk dirvožemis yra neatsinaujinantis gamtos resursas.
    Mineralinių trąšų naudojimas netinkamai reglamentuojamas, nėra renkami skaitmeniniai duomenys, kiek trąšų sunaudoja ūkiai. Tik didėjantys ariamos žemės plotai, trąšų pardavimų kiekiai ir nitratų taršą vandenyse rodo didėjantį jų sunaudojimą“, – teigia analizę atlikusi Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.
    Nėra dirvožemį saugančio įstatymo, o dabartinės žemės ūkio politikos sistema skatina netvarų šio ištekliaus naudojimą. Šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra rengiama vieninga trąšų naudojimo metodika, bus sukurta ir trąšų naudojimo apskaita. Doc. dr. Jono Volungevičius, pabrėžia: Dirvožemis yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtinių išteklių. Geros būklės dirvožemis yra būtinas žemės ūkio produkcijai gauti. Tai reiškia, kad geros kokybės dirvožemis yra būtina sąlyga augalininkystės tvarumui, maisto saugai ir visuomenės gerovei”.
    Reprezentatyvi Aplinkosaugos koalicijos apklausa šiais klausimais atlikta šių metų balandžio-gegužės mėnesiais.
    Suformuoti pasiūlymai politikos formuotojams!
    Aplinkosaugos koalicija, palaikoma nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų iš Lietuvos dirvožemininkų draugijos, atkreipia politikų dėmesį į dirvožemio prastėjimo situaciją ir ragina imtis kuo skubiausių priemonių jai pakeisti. Pasiūlymai politikos formuotojams, ką reikėtų daryti, norint išsaugoti dirvožemio kokybę:
    1.Pertvarkyti žemės ūkio paramos sistemą taip, kad jį būtų nukreiptą į aplinką tausojantį ūkininkavimą, neberemiant aplinkai žalingų praktikų.
    2.Apsaugoti ir atkurti gamtines buveines, kurios saugo dirvožemį.
    3.Griežtinti ūkininkavimo sąlygas ariamoje žemėje, sumažinant neigiamą poveikį dirvožemiui.
    4.Reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą, siekiant sumažinti šių trąšų patekimą į aplinką.
    5.Nuosekliai stebėti ir saugoti dirvožemio būklę, bei šviesti ūkininkus dėl aplinkosaugos naudos.
    Plačiau apie Lietuvos dirvožemio situaciją ir Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymus: https://www.akoalicija.lt/dirvozemis
     
    2021.06.08

    Įtraukiųjų miestų kūrimas: kova su nelygybe ir segregacija. Nemokamas internetinis Kursas nuo balandžio 7 d.

    Kviečiame prisijungti prie atviro nemokamo internetinio kurso „Building Inclusive Cities: Tackling Urban Inequality and Segregation“ , kurį nuo 2021 m. balandžio 7 d. ves Delft Technologijų universiteto Nyderlanduose dėstytojai. Kurso lektorių komandoje – VU absolventė geografė dr. Rūta Ubarevičienė, dirbanti Lietuvos socialinių tyrimų centre ir Delft University of Technology.

    Ji yra socialinių-erdvinių pokyčių, socialinės segregacijos ir depopuliacijos ekspertė, tirianti globalius ir lokalius socialinių ir ekonominių sistemų erdvinius procesus.

    Kursai vyks anglų kalba. Jie rekomenduojami besidomintiems visuomenine geografija.

    Registracija: https://www.edx.org/course/building-inclusive-cities-tackling-urban-inequality-and-segregation?fbclid=IwAR1YkFBUPi6eV-usDqE1SDsJI7_iAaf8Rbk6Zm_Kpjesbg5_LTZvCZHRanI

    Kursas susideda iš šešių modulių, paskirstytų per septynias savaites.

    Pirmosios dvi savaitės skirtos susipažinimui su kursu bei pagrindinėmis naudojamomis sąvokomis – nelygybė, segregacija, įtraukus miestas, miesto dizainas. Sužinosite, kas yra užburtas segregacijos ratas, kaip ir kodėl jis susiformuoja, kaip iš jo ištrūkti.

    Per kitas tris savaites, kartu su miesto dizaino ekspertais bus gilinamasi į miestų fizinės formos ir įtraukios gyvenamosios aplinkos kūrimo ryšius regiono, miesto ir kaimynystės lygmenyse.

    Šeštą ir septintą savaitę vyks žinių kartojimas, turėsite galimybę užduoti savo klausimus, į kuriuos bus atsakoma apskritojo stalo susitikime su ekspertais.

    Kiekvieną savaitę bus skiriama po rimtesnę užduotį, bet kursą galima tęsti ir susipažinti su pagrindine medžiaga ir neatliekant užduočių.

    Sužinokite apie Kursą daugiau:

    (60) 1 Setting the Scene - YouTube

    (60) 1 Global trends in socio economics segregation V5 - YouTube

    Priedai: Kurso aprašas ir Lektorių prisistatymas

    Kviečiame į VU CHGF Geomokslų instituto magistrantūros programų pristatymą

    2021.05.25

    Svarstai stoti į magistrantūrą ir dar turi abejonių? O gal nori stoti, bet nežinai, kurią programą rinktis?
    Kviečiame į Geomokslų instituto magistrantūros studijų programų pristatymą!
    Renginio metu kalbėsime apie geografijos ir teritorijų planavimo, geologijos, klimato sistemos studijų bei kartografijos studijų programas.
    Programų dėstytojai pristatys jų turinį, aktualumą bei studijų teikiamas galimybes bei galėsite užduoti rūpimus klausimus.
    Renginio laikas: gegužės 27 d. 15 val.
    Vieta: Facebook live
    Daugiau apie VU magistrantūrą: https://www.vu.lt/.../stojanties.../magistro-studiju-sarasas

    Naujas vadovėlis „Žemės stebėjimas iš kosmoso“

    2021.03.09VU elektroniniame knygyne visi norintys gali nemokamai parsisiųsti naują vadovėlį – „Žemės stebėjimas iš kosmoso“.

    Vadovėlio autoriai – Justinas Kilpys, Laurynas Jukna, Edvinas Stonevičius, Rasa Šimanauskienė, Linas Bevainis – VU CHGF Geomokslų instituto jaunųjų mokslininkų karta, savo tyrimuose nuolat naudojanti palydovinę informaciją.

    Kaip sako vienas iš knygos bendraautorių dr. Laurynas Jukna, tai „tikra „bomba“ žmonėms, norintiems pradėti dirbti ir (ar) suprasti nuotolinius Žemės stebėjimo įrankius ir procesus, vykstančius mūsų itin greit besikeičiančioje Žemėje!“

    Knyga padės suprasti, kaip veikia palydovai, jų jutikliai ir kaip Žemės spinduliuotės duomenys pavirsta į žmonėms naudingą informaciją.

    Aplink Žemės planetą skrieja apie 150 dirbtinių palydovų, stebinčių Žemės paviršių ir čia vykstančius procesus. Palydoviniai duomenys yra naudojami žemės ūkyje, miškininkystėje, aplinkosaugoje, teritorijų planavime ir daugelyje kitų sričių. Šis vadovėlis skirtas supažindinti su palydovinių stebėjimų pagrindais ir atsako į klausimus: Kokie būna Žemės stebėjimo palydovai? Ką matuoja palydovų jutikliai? Didelis dėmesys vadovėlyje skiriamas praktiniam palydovinių duomenų taikymui – tai leidžia geriau suprasti tiek palydovinių jutiklių veikimo principus, tiek natūralius procesus vykstančius Žemėje.

    El. vadovėlį galima nemokamai parsisiųsti iš VU elektroninio knygyno (reikalinga vartotojo registracija):

    https://www.knygynas.vu.lt/elektroninis-leidinys-zemes-stebejimas-is-kosmoso

     

    Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos