Aktualijos

    Šiaurės ir Baltijos šalių universitetų geografijos studentai ir dėstytojai tiria kaimo vystymosi perspektyvas žaliosios ir sidabrinės ekonomikos sąlygomis

    nord

    2018 m. balandžio 22 – gegužės 5 d. VU CHGF Geomokslų institute vyksta intensyvūs dvisavaitiniai tarptautiniai kursai NORDPLUS Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų mokyklų studentams. Taip kuriamos galimybės susitikti, bendrauti, keistis žiniomis ir megzti ryšius tarp universitetų, aptarti nagrinėjamas problemas su verslo, valstybės, savivaldybių, NVO atstovų ekspertais ir praktikais visame regione. Tęstinis Lietuvos (VU, KU) Latvijos, Islandijos, Suomijos, Norvegijos (Bergen), Estijos (Tartu) universitetų projektas šiemet nagrinėja Lietuvos situaciją: studentai susipažins su mūsų šalies situacija, mažose grupėse vykdys empirinius kaimų ir mažų gyvenviečių tyrimus Rytų Lietuvoje.

    Manoma, kad ateitis priklauso žaliajai ir sidabrinei ekomomikoms – vystysis atsinaujinančios energetikos ir vietos identitetą kaip išteklių naudojančios sritys, atsiras radikalios verslo ir vietos valdymo inovacijos, didėjantis vietos bendruomenių aktyvumas ves prie naujų verslo modelių susikūrimo. Ar teritorijos, iš kurių šiandien gyventojai bėga taps vėl patraukliomis gyventi ir dirbti?

    Mokslinė kursų pradžia – Suomijos, Islandijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos vedančiųjų profesorių teorinės ir metodologinės paskaitos kaimo vystymosi, inovacijų, urbanistinių transformacijų temomis VU CHGF Geomokslų institute ir “Corner” viešbučio konferencijų salėje ir pokalbiai su Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių administracijų darbuotojais. Vėliau programos dalyviai leidosi į pažintinę kelionę po Lietuvą. Svečiai lankėsi privačiuose senelių namuose Smalininkuose, Tauragės vystymo agentūroje, Mingės kaimo ekologiniame ūkyje Nemuno deltos regioniniame parke. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centre susipažino su parko direkcijos vykdomais projektais, krantų tvirtinimo ir baltųjų kopų buveinių tvarkymo aktualijomis. Balandžio 27 d. jie klausėsi lietuvių ir norvegų geografų paskaitų Klaipėdos universitete, pabuvojo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. susitikę su Telšių savivaldybės administracijos direktoriumi S. Urbonu sužinojo, kad Telšiai, kaip ir Tauragė, siekia tapti žaliuoju miestu, lankėsi Varnių regioninio parko lankytojų centre, apžiūrėjo miestelį ir Debesnų botaninį taką.

    Nuo šio pirmadienio prasidėjo intensyvūs studentų ir dėstytojų susitikimai su turtingų gamtiniais rekreaciniais ištekliais bet nepalankiose žemdirbystei žemėse esančių Rokiškio, Anykščių, Zarasų, Ignalinos, Varėnos ir Lazdijų rajonų vietos savivaldos ir bendruomenių, verslo ir NVO atstovais. Dirbdami 6-iose tarptautinėse grupėse studentai ieško galimybių, kaip atsinaujinančios energijos gamyba, vietos organiško maisto turgeliai, sveikatos ir senjorų priežiūros ir kitos vietinės veiklos gali pakeisti vietovių veidą ir kurti maža CO2 emisija pasižyminčią infrastruktūrą ir didinti gerovę.

    Kursų dalyviai studentai jau atvyko gerai susipažinę su savo šalies kaimo vystymosi ir regioninės politikos ypatumais. Vadovaujami NORD+ projekto kuratorių prof. D. Burneikos, Ilkka Pyy, Garri Raagmaa,, jie apibendrins lauko darbų metu gautą informaciją, parengs ir penktadienį, gegužės 4 d. VU CHGF GI pristatys savo tyrimų rezultatus.

    Šiuos kursus, vadovaujant Rytų Suomijos universitetui organizuoja 6 universitetų tinklas GEONORD (Bergen (UB), Iceland (UI), Tartu (UT), Latvia (UL), Vilnius (UV) and Eastern Finland (UEF).
    Pernai mūsų studentai dalyvavo šios programos veiklose Latvijoje. Šiemet pagrindinis tarptautinių kursų organizatorius yra VU CHGF Geomokslų institutas, jį koordinuoja Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorius Donatas Burneika. Daugiau info: https://wiki.uef.fi/display/Geonord2/Geonord

    Lenkijos geografų draugijai – 100 metų!

    30716155 2228004210548007 1712537244851503104 o 

    iš kairės: Genovaitė Kynė, Sakalas Gorodeckis, Giedrė Godienė, Dovilė Krupickaitė

    2018 m. balandžio 13 d. Lietuvos geografų draugija pasveikino Lenkijos geografų draugiją su veiklos 100-mečiu. 2018 m. sausio 27 d. suėjo 100 metų nuo Lenkijos geografų draugijos įkūrimo: geografų bendruomenė Lenkijoje susibūrė išsyk paskelbus šalies nepriklausomybę.
    Varšuvos universiteto Geografijos ir regionų studijų fakultetas, Lenkijos geografijos draugija, Lenkijos mokslų akademijos Geografinių mokslų komitetas, Geografinių institutų ir fakultetų direktorių taryba ir dekanai Varšuvos universiteto Geografijos ir regionų studijų fakultete surengė Lenkijos geografijos kongresą Lenkijos geografijos draugijos 100-ojo ir Varšuvos universiteto 100-ojo jubiliejaus proga. Šio renginio metu vykusioje oficialioje ceremonijoje Lenkijos kolegas visų Lietuvos geografų vardu lenkų ir anglų kalbomis pasveikino, dovanas prezidentui prof. habil. dr. Antoni Jackowski teikė LGD prezidentė Genovaitė Kynė, Sakalas Gorodeckis, Dovilė Krupickaitė, ir Giedrė Godienė.

    Draugijos jubiliejus buvo švenčiamas visus 2018 metus – išleistos knygos, surengtos parodos, nacionalinis kongresas, vyko seminarai, vieši renginiai, tarpvalstybinių geografinio bendradarbiavimo sutarčių pasirašymas, nacionalinių geografinių apdovanojimų ceremonijos ir kt..
    Tarp kitų 100-mečiui pašvęstų darbų – specialus kreipimasis „Lenkijos geografų žinia visiems pasaulio geografams“. Jame pabrėžiama, kad geografai įnešė itin svarų indėlį nustatant šiuolaikinės Lenkijos valstybės sienas, ugdant jos pilietinę visuomenę, keliant jos ūkį ir palaikant patriotinę dvasią. II Pasaulinio karo metu nemaža Lenkijos geografų žuvo dėl nacių ir sovietų okupacijų bei represijų. Pokaryje geografai prisidėjo prie visų svarbiausių valstybės reikalų (reorganizavo administracinę struktūrą, padėjo įveikti socialinius, ekonominius iššūkius, kūrė aplinkosaugos ir kraštovaizdžio apsaugos sistemas ir kt.). Šiandien jie įtraukti į visų nacionalinių, regioninių ir vietinių valdymo struktūrų formavimą, visų lygmenų planavimo procesus; jų tyrimai apima visas žemės sferas ir padeda valdyti įvairiausio pobūdžio krizes.
    Lenkijos geografai savo tyrimais, atradimais, administracine veikla daug prisidėjo prie geografijos vystymosi pasaulio mastu, tvirti jų tarptautiniai ryšiai, grindžiami moksliniais ir asmeniniais saitais, bendrais mokslinių tyrimų projektais, ekskursijomis. Lenkijos draugija nuo 1924 m. yra Tarptautinės geografinės sąjungos (IGU) narė, aktyviai dalyvaujanti (įskaitant pirmininkavimą) šios organizacijos veiklose. Draugija yra Europos geografinių draugijų asociacijos narė nuo pat įkūrimo 1997.
    Lenkijos geografijos draugija didžiuojasi išsaugota bendruomenės vienybe ir vertybėmis – savo tyrimais siekti Tiesos, tarnauti žmonėms. Jie ragina visus geografus puoselėti tyrimų ir žodžio laisvę! Linkėdami disciplinai klestėjimo, Lenkijos kolegos įsipareigoja ir toliau stiprinti geografijos vaidmenį visuomenėje.

    Lenkijos geografų draugija turi 21 padalinį, 10 teminių sekcijų, ji šiandien jungia daugiau nei 1200 narių.
    Lenkijos geografų draugijos prezidentas, prof. habil. dr. Antoni Jackowski, yra žymus turizmo, istorinės Lenkijos geografijos mokslinės mokyklos kūrėjas, dirbęs Krokuvos Jogailos universitete ir gavęs beveik visus įmanomus mokslo laipsnius ir garbės apdovanojimus, išsiskiriantis ypatinga asmenine ir akademine kultūra.
    Jis vadovavo Geografijos ir erdvinio planavimo institutui, kur įkūrė Religijos geografijos katedrą; buvo Jogailos universiteto Biologijos ir Žemės mokslų fakulteto profesorius, dekanas; parašė daugiau nei 300 mokslo darbų, iš kurių beveik 30 knygų.

    Geografijos personalijų datos PROFESORIUS ALFONSAS BASALYKAS

    basalykoportr 1

    1924 m. kovo 28 d. Balainių eiguvoje (Varėnos rajone) eigulio šeimoje gimė būsimasis geografas prof. Alfonsas Basalykas – Lietuvos reljefo, kraštovaizdžio tyrimų ir kraštotvarkos pradininkas (1924 – 1986).
    1947 m. baigęs geografijos mokslus Vilniaus universitete, pasiliko ten dirbti, išvertė fundamentaliuosius veikalus – prancūzo E. Martono „Fizinės geografijos pagrindus“ (1948), ruso S. Kalesniko „Bendrosios geografijos pagrindus“(1950).
    Svarbiausi prof. A. Basalyko moksliniai darbai – geomorfologijos srityje. Žemės paviršiaus gilus pažinimas gulė į daugumos jo ateities darbų pamatus. 1953 m. jis apgynė kandidatinę disertaciją „Nemuno upyno slėniai Lietuvos TSR ribose (slėnių sistemos geomorfologinė analizė)“, vėliau, panaudojant reljefo hipsometrijos analizę, sudarė šalies reljefo morfogenetinę charakteristiką, papildė Lietuvos geomorfologinį žemėlapį.
    A. Basalyko rūpesčiu pasirodė Lietuvos geografijos klasika tapę darbai: 1958 m. – Lietuvos TSR fizinės geografijos I-sis tomas (sudarytojas, redaktorius, atskirų skyrių autorius), 1959 m. pažymėtas Lietuvos valstybine premija, o 1965 m. – „Lietuvos TSR fizinė geografija“ II tomas (fiziniai geografiniai rajonai). Šiame veikale pirmą kartą Lietuva buvo labai detaliai išnagrinėta, suskirstyta fiziniais geografiniais rajonais ir tipologiniais teritorijos kompleksais, remiantis geologiniais ir geomorfologiniais tyrimais aprašyti tarprajoniniai ryšiai ir paleogeografinė šalies teritorijos raida. Ši knyga buvo 1966 m. apgintos habilituoto geografijos daktaro disertacijos pagrindas.

    basalykias knygos
    Profesoriui A. Basalykui priklauso tipologinių teritorijos vienetų (sudėtingėjimo kryptimi) – „facijos, apyrubės, vietovaizdžiai ir žemėvaizdžiai“ – terminų sekos autorystė. Iki šiol naudojamasi jo įvestu metodu – koduoti kraštovaizdžio arealų savybes didžiųjų ir mažųjų raidžių ir skaičių kodais.
    Tuometinė detali Lietuvos kraštovaizdžio analizė buvo atlikta lauko tyrimų pagrindu. Nepaprasto darbštumo profesorius įrodė geografų studentų lauko praktikų būtinybę, kūrė metodikas. Iki šiol su dėmesiu analizuojamos nepaprastai vaizdžios profesoriaus ranka atliktos kraštovaizdžio 3D blok-schemos, naudojamasi jo sukurta landšaftinio profilio sudarymo schema ir kt.

    blokdiagrama

    68
    Brandus mokslininkas, geografijos habilituotas daktaras nuo 1966 m. aktyviai gilinosi į žmogaus ir gamtos sąveiką, tyrė jos padarinius, suformulavo kultūrinio kraštovaizdžio sampratą, naują kraštovaizdžio interpretacijos koncepciją, pavadinta geografine kraštotvarka, determinuota kraštotvarka. Profesoriaus manymu, pažinimas turi baigtis prognozavimu ir kraštotvarkiniu projektavimu. Šias idėjas atspindėjo 1977 m. pasirodžiusi jo knyga „Lietuvos TSR kraštovaizdis“, už kurią paskirta antroji Lietuvos valstybinė premija. Šioje gausiai paties autoriaus iliustruotoje knygoje jis ne tik aprašo Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę (gamtinius intrazoninius kraštovaizdžius – žemėvaizdžius), tačiau ir aptaria tuometines kraštotvarkos problemas bei siūlo jų sprendimo kelius taikyti prie žemėvaizdžio tipo. A. Basalyko su mokiniais atlikti landšaftotyros darbai buvo svarbūs ne tik tuometinėje Tarybų Sąjungoje, bet ir Europoje – jo sudaryta kraštovaizdžio polistruktūriškumo schema įtraukta į atitinkamas mokymo metodikas Vokietijoje.
    Jis buvo kompleksinių teritorijos tyrimų ir geoekologinių tyrimų pradininkas, pirmasis organizatorius. Su kitais autoriais jis įnešė svarų indėlį į Lietuvos Mokslų akademijos Geografijos skyriuje rengtą darbą „Kompleksinės LTSR gamtos apsaugos schemos iki 2000 m. ūkio intensyvinimo sąlygomis“ (1984). Šis pirmasis strateginis nacionalinis planavimo dokumentas, patvirtintas 1988 m., atspindėjo kylantį pasididžiavimą savo kraštu, inspiravusį ir Nepriklausomybės sąjūdį. Šio darbo kertinės nuostatos vedė prie nepriklausomoje Lietuvoje suformuotų gamtinio karkaso, saugomų teritorijų sistemos ir kitų šiandienos aplinkosaugos koncepcijų.
    Profesorius Alfonsas Basalykas parašė 5 knygas ir daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. Viena žymiausių populiaresnių jo knygų – „Žemė – žmonijos buveinė“ (1985) – visiems suprantamai kalbėjo apie įvairiausius besivystančio vientiso mokslo apie Žemę aspektus.
    A. Basalykas ženkliai nusipelnė geografijos studijoms Vilniaus universitete. Nuo 1968 m. iki mirties jis vadovavo Fizinės geografijos ir kartografijos katedrai, skaitė bendrosios geografijos, regioninės geomorfologijos, landšaftotyros, Lietuvos geografijos, paleogeografijos, o geologams - paleontologijos kursus.

    geografas profesorius
    1967 – 1986 m. buvo Lietuvos geografų draugijos Prezidentu, redagavo mokslinius žurnalus „Geografijos metraštis“, „Geologija ir geografija“.
    Daugiau sužinokite J. Miliaus ir R. Prapiestienės sudarytoje prisiminimų knygoje „Geografas profesorius Alfonsas Basalykas“, VU, 2005; taip pat – VU CHGF geografijos ir kraštotvarkos katedros tinklalapyje http://www.gkk.gf.vu.lt/apie-mus/personalijos/27-prof-a-basalykas

    Geomokslų žinios Jaunųjų geografų mokyklos vaikams – iš pirmų lūpų

    Realus patyrimas ir profesionalus situacijos aiškinimas ten, kur viskas ir vyksta – tikriausiai ne vieno žingeidaus vaiko svajonė. Ji pildosi neformalios Jaunųjų geografų mokyklos sesijose. Tris kartus per metus ir taip – tris metus geografija besidomintys 8 – 11 klasių moksleiviai tyrinėja įvairius Lietuvos regionus – jų savastį, vertybes, specifines gamtines ir socialines problemas. Ekskursijose, specializuotose paskaitose vaikai stipriai plečia akiratį, užauga besimokydami ne tik iš savo šaunių geografijos mokytojų, tačiau ir atskirų sričių mokslininkų ir praktikų. Kasmet keletas JGM alumnų renkasi studijuoti geomokslus VU.

    Geomokslininkai ir JGM
    Geografo doc. Rimanto Krupicko įkurta Jaunųjų geografų mokykla (JGM) gyvuoja nuo 1986 metų, ją globoja Lietuvos geografų draugija, bendradarbiaujant su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Per daugiau nei ketvirtį amžiaus šią mokyklą baigė per 3000 vaikų. Tarp kitų stiprių šios mokyklos tradicijų – savanoriška pagalba ir savo patirties perdavimas. Prie mokyklos vadovų grupės jau kelintą kartą prisijungia ir užsiėmimus veda, situacijas komentuoja net du JGM alumni, VU CHGF darbuotojai – Geomokslų instituto Geologijos ir mineralogijos katedros dėstytojas geologas dr. Audriaus Čečys ir Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslo darbuotoja geografė dr. Giedrė Godienė.

    Geografiniai takai
    2018 m. pavasario sesijoje Klaipėdoje ir Pajūrio regioniniame parke 20 žingeidžių 6-11 klasių moksleivių iš Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Raseinių, Joniškio ir net Ženevos Šveicarijoje nagrinėjo – kas tas jūros krantas? Koks jis? Ką teikia žmonėms, augalams, gyvūnams? Kaip susidarė, kaip kinta?
    Per tris dienas vaikai daug sužinojo apie Klaipėdos miesto ir uosto bei Karklės žvejų gyvenvietės istoriją ir dabartį, pamatė, kaip vyksta darbas Vakarų Baltijos laivų statykloje ir išbandė – ko mokoma Jūreivystės mokykloje.
    JGM neatsiejama nuo mokymosi ir atradimų gryname ore, kur „patikrinamos“ paskaitose išklausytos žinios. Šiemet tradicinis „Laurencijos“ šokis sušoktas priešais didžiausią Lietuvos Baltijos pajūrio skardį Olando kepurės kraštovaizdžio draustinyje. Smėlis, vanduo, akmenukai batuose ir delnuose kaupėsi žingsniais matuojant vandens ir sausumos liniją nuo Karklės gyvenvietės iki pat Melnragės. Gyvojo pasaulio paslaptys skleidėsi Pajūrio regioninio parko ekologui Erlandui Paplauskiui vedant minkštais Litorinos bei Olandų kepurės miško takais iki Kukuliškių piliakalnio... Kartu su „Minijos naftos“ geologais ir inžinieriais apeitas Klaipėdos rajono Gargždų apylinkėse esantis Šiūparių naftos gavybos sklypas.

    Ką kalba geologinė istorija
    Geologinė pajūrio istorija ne ką mažiau intriguojanti, nei žmogiškoji. Su VU CHGF Geomokslų instituto geologu dr. Audriumi Čečiu panagrinėjus geologinius žemėlapius ir Baltijos sineklizės pjūvius, kitaip žvelgi į tai, kas po kojom ir dar giliau…

    P1040652

    Dr. A. Čečio paskaita


    Koks tas abrazinis krantas? Atskaita – St. Peterburgo Kronštato “0”; siauriausias Lietuvoje, vos 10-15 m pločio smėlio su akmenimis pliažas, po vandeniu – moreninis jūros riedulynas. Krantą skalaujanti Baltijos, o gal – Mijos ar Makonos (pagal dabar čia vyraujančių moliuskų rūšių pavadinimus) jūra. “Geologinis laiptas” aukštyn – tai pavasarį atitirpstant ypač smarkiai slystantis, riedantis, medžius nuo viršaus skinantis Olando kepurės moreninis gūbrys su ant viršaus užpustyta smėlio kepure, aukščiausioje vietoje siekiantis apie 23-24 metrus. Pakopos viršus – smėlėtas, rūšių atžvilgiu skurdus pušynas – Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio vadinama “dykuma”. Ir vėl status “laiptas” aukštyn – šaltiniuotų raguvų išvagotas 8-21 m. aukščio senovinis Litorinos jūros kranto šlaitas, bangų suformuotas prieš 5-7 tūkstančius metų.

    olando

    “Olando kepurė” ir Litorinos jūros terasos šlaitas


    O kaip būtų, jei laiptais leistumėmės gilyn? Gal pamatytume kambro laikotarpiu prieš 500 mln metų buvusius uolinius kalnus, stūksančius netoli Gargždų Šiūpariuose? Juos dengiančiose sekliose jūrose gyvenusių riebių organizmų suformuotose dumblingose silūro ir ordoviko nuogulose – juodasis auksas – nafta, čia išgaunama jau nuo 1968 m… Geologas Ignas Vaičeliūnas net leidžia tą alyvą pačiupinėti… “Minijos naftos” angare – lyg saldainiai guli dailūs kerno ritinėliai, daugybė įvairių vamzdžių, gręžimo antgalių, laikiklių… Čia ir juodieji skalūniniai aleuritai, kurių smulkiose porose gali būti užrakintos dujos, ir smiltainiai, išsaugoję net specifinį buvusios naftos kvapą. Naftos verslovės sklype ritmingai judančios naftos pumpavimo gervės hipnotizuoja, nors čia pat supranti, kad saugiai išteklių gavybai reikia gerai techniškai pasirengti…

    minijos

    UAB “MInijos nafta” angare

    Šiūpariai II naftos verslovėje 

    Šiūpariai II naftos verslovėje


    Žmogaus ir gamtos sąveika
    Dėl klimato kaitos sukelto pasaulinio vandenyno lygio kilimo, nuolatinio Vakarų Lietuvos žemės paviršiaus dubimo, pasak prof. I. Dailydienės, XX a. vandens lygis pietryčių Baltijos pakrantėje pakilo apie 14 cm ir tebekyla vidutiniškai apie 3 mm per metus. Dažnėjantys hidrometeorologiniai ekstremumai lemia intensyvėjančią krantų ardą.
    Eidamas krantu ir didelis, ir mažas geografas pastebi šių dabartinių globalių ir lokalių procesų ženklus, apgalvoja žmogaus pasirinkimus: technines krantų sistemas – uostus, molus, pirsus, bunas, slimus, smėliu maitinamus paplūdimius; įveistus pušų miškus, užgaidai pasodintus bukus, skroblus, platanalapius klevus, kėnius; tinkluose žūstančius ruonius ir retus vandens paukščius…
    Kiekviena karta turi įveikti savo laikmenčio iššūkius! JGM siūlo nerti į platesnius žinių vandenis, tiki atradimų galia, ugdo aktyviai mąstančius ir veikiančius, tiesia kelią į geomokslų studijas.

     

    matyti

    Matyti problemą... 

    veikti

    ir ją įveikti!

    2018 04 10
    Dr. Giedrė Godienė

    Prisimenant pėsčiąjį mūsų žemės riterį prof. Č. Kudabą

    C.Kudaba VUparoda Copy

    2018 m. vasario 19 dieną sukako 25 metai, kai neturime profesoriaus Česlovo Kudabos, žymaus Lietuvos mokslininko, geografo-geomorfologo, kraštotvarkininko, aplinkosaugininko, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataro, Valstybinių premijų laureato, publicisto, kultūros veikėjo... Apsilankę Karveliškių kapinėse darsyk paminėjome Profesorių – Lietuvos patriotą, keliautoją ir įvairiausių ekspedicijų vadovą, autoritetingą ir įvairiapusį pedagogą, giliai pajautusį, tyrusį ir talentingai kalbinusį Žemę ir Žmogų, visuomenišką, atvirą, darbštų, kuklų, kolegišką, žmogišką Žmogų.

     

    P1030296hk

    Kviečiame skaityti Profesoriaus knygas (16) ir straipsnius(>1500), domėtis jo veikla, o taip pat –prisiminti VU Gamtos mokslų fakulteto darbuotoją, dekaną, katedrų vedėją ir apžiūrėti VU Geomokslų instituto III a. koridoriuje surengtą nedidelę ekspoziciją prof. Č. Kudabos veiklai VU buv. Gamtos mokslų fakultete 1959 –1993 m. atminti.

    IMG a1f8e5f4ae07bc834e274c85f50a276c V
    Apie profesorių yra parašyta ne viena knyga, jo vardu yra pavadintų gatvių, mokyklų, įsteigta premijų, pasodinta vardinių ąžuolų...
    Kuo platesniam jo gamtosauginių idėjų populiarinimui, kūrybiškumo ir meilės gimtajam kraštui ugdymui bei neformaliojo švietimo turtinimui jau 18 kartą bus organizuojamas Nacionalinis mokinių Č. Kudabos geografijos konkursas. Primename, kad dalyviai į šį konkursą registruojami iki kovo 14 d. Lietuvos geografų draugijos svetainėje www.lgd.lt. Konkursas vyks 2018 m. balandžio 14 d. Lietuvos Edukologijos universitete (Studentų g. 39).
    Daugiau apie prof. Č. Kudabą sužinokite:
    http://www.lgd.lt/history/ceslovas-kudaba

    http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/ceslovas-kudaba/

    http://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/www_lrs.signataras-p_asm_id=215.htm

    http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=81