Aktualijos

    Miesto planavimas - atsakomybė nuo mokinio iki urbanisto

    2020.11.093Tarptautinės miestų planuotojų dienos proga siūlome Jums galimybę iš pirmų lūpų išgirsti apie urbanistinio miesto planavimo užkulisius ir sužinoti kuo įdomi ir svarbi yra urbanisto - miesto planuotojo profesija.
     
    Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto dr. Simonas Šabanovas atskleis, kodėl svarbu yra kruopščiai ir tikslingai planuoti visas miesto erdves, kokį poveiki aplinkai ir visuomenei suteikia funkcinis miestų zonavimas bei kaip galima padėti miestams įgauti tam tikras reikšmes.
     
    Kviečiame dalyvauti paskaitoje lapkričio 9 d. 14:30 val.
     
    Paskaita vyks MsTeams platformoje.
     

    Savanoriai VU Geomokslų institute kuria unikalią duomenų bazę – suskaitmenins baigiamuosius darbus nuo 1945-ųjų

    VU CHGF GI JST savanorės 2020.08

    Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas yra Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akredituota savanorius priimanti organizacija, kurioje šią vasarą naujų žinių ir įgūdžių semiasi pirmieji nacionalinės Jaunimo savanoriškos tarnybos programos savanoriai.

    Jaunimo savanoriška tarnyba – tai intensyvi 6 mėnesių trukmės savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 metų, kurios metu jie 40 valandų per mėnesį savanoriauja pasirinktoje akredituotoje savanorius priimančioje organizacijoje. Kartą per mėnesį programos dalyviai susitinka su savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi, atlieka paskirtas užduotis.

    Iš daugiau kaip 400 akredituotų savanorius priimančių organizacijų Lietuvoje savanorystę būtent VU Geomokslų institute pasirinkusi Jekaterina Nazimova sako, kad šį sprendimą priėmė siekdama susikurti naujų ryšių ateičiai ir norėdama artimiau pažinti VU bendruomenę.

    „Norėjau susipažinti su universiteto vidine veikla, nes atsižvelgiau į tai, kad per paskutinius metus mokykloje galiu plačiau pažinti galimų profesijų sąrašą. Bendradarbiaudama su universitetu tikiuosi gauti naujų įgūdžių dirbdama su kompiuterinėmis programomis, pagal galimybes gauti darbo iš kitų fakultetų, susipažinti su naujais žmonėmis, dalyvauti ne viename universiteto renginyje ne kaip žiūrovė, o padėti jį organizuojant, pamatyti baigiamųjų darbų formatą“, – pasakoja savanorė.

    Savanoriai institute šiuo metu dirba su kartografine medžiaga – topografiniais žemėlapiais, mokosi skaityti ir katalogizuoti. Kartu su kuratoriumi Eriku Luku Dvilevičiumi savanoriai nutarė įgyvendinti įdomų ir vertingą projektą – suskaitmeninti seniausius Geografijos ir kraštotvarkos katedros studentų baigiamuosius darbus nuo pat 1945 m. ir sudaryti visų diplominių darbų skaitmeninę duomenų bazę. Ši unikali proga, pasak savanorės Ugnės Šilinskaitės, yra puiki galimybė įgauti vertingos patirties dar prieš studijas.

    „Po metų ir pati tapsiu studente, trokštu pažvelgti į universiteto gyvenimą iš vidaus, susipažinti su jo kasdienybe, pamatyti, su kokiais iššūkiais tenka susidurti VU studentams. Geografija mane sužavėjo jau 6 klasėje, ačiū už tai tariu savo geografijos mokytojai, todėl džiaugiuosi galėdama pagilinti savo geografijos žinias“, – sako U. Šilinskaitė.

    Šia programa VU, kaip socialiai atsakinga aukštoji mokykla, prisideda prie šalies lyderių ugdymo kurdamas tvirtą vertybinį pagrindą ir derindamas formalųjį ugdymą su neformaliuoju. Savanoriai, kurie ugdys bendrąsias kompetencijas ilgiau nei 3 mėnesius, turės galimybę gauti Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pasirašytą pažymėjimą, patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius.

    Doc. dr. R. Skorupskas – stambiu planu

     

    Rozickas ir Skorupskas 2020.04

    Kviečiame susipažinti! LRT plius laidoje „Stambiu planu“ Andrius Rožickas kalbina geografą Ričardą Skorupską apie įvairiausias teorines ir praktines jo veiklas, sąmoningo gyvenimo taisykles, žmogaus, technikos ir gamtos santykius, lietų, mišką, tvenkinį, molinį namą, kalvų suteikiamą įvairovę, akustinius kraštovaizdžius, kaitą, judesį ir subtilius virsmus gamtoje ir vidiniuose pasauliuose... R. Skorupskas teigia, kad „kiekviena krizė yra galimybė palypėti laipteliu aukščiau“.

    Pokalbį ant stogo galite pamatyti ir išgirsti: 

    https://www.lrt.lt/mediateka/video/stambiu-planu?gclid=Cj0KCQjwzN71BRCOARIsAF8pjfjbf9NZ3N1J-hSl5GvybNoRva19ZSPfYyf5SNhkmyTS-JyW9AwhtB8aAp4fEALw_wcB   

    Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija – Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybė

    F.Kavoliute 2020.07.02

    Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija pripažinta reikšminga Lietuvos nematerialaus paveldo dalimi.

    Tai nuo 2014-ųjų VU Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Filomenos Kavoliutės vystomų istorinio kraštovaizdžio tyrimų, iniciatyvų, veiklų ir bendrų Lietuvos geografų draugijos (LGD) pastangų vaisiai. 2018-2019 m. doc. F. Kavoliutė ir kiti LGD nariai vietovardžių išsaugojimo klausimu kalbėjo dešimtyse konferencijų, renginių, pasitarimų, minėjimų. 2019 m. su LGD parama išleista F. Kavoliutės sudaryta knyga „Žemė prašo nepamiršti vardų: mūsų mirusių kaimų knyga“. Drauge su Etninės kultūros globos taryba, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu 2018 m. daug dirbta tam, kad būtų paskelbti Vietovardžių metai. 2019 m. visos minėtos institucijos ir LGD teikė atitinkamą paraišką įgaliotoms institucijoms ir tuo įsipareigojo būti šios gyvos ir klestinčios tradicijos, mūsų tautos tapatybės ženklų saugotoja.

    2020 m. liepos 2 d. šventiniame uždarame renginyje Vilniaus rotušėje Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija pristatyta drauge su kitomis naujai į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įrašytomis vertybėmis, įteikti sertifikatai jų saugotojams.

    Vietovardžiai nuo seno buvo ir yra žmogaus susikalbėjimo su žeme, kraštovaizdžiu, ryšio su namais, tėviške išraiška. Suteikdami vardus net mažiausiam žemės lopinėliui, perduodami juos iš kartos į kartą, žmonės išsaugojo atmintį apie mūsų tautosaką, papročius, pasaulėžiūrą, tautos istoriją.

    Į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriamą pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas, įtraukti reiškiniai mus pasiekė karta iš kartos, ir šiandien tebėra mums išskirtinai svarbūs. Įgūdžiai, tradicijos, žinios, folkloras atskleidžia ir pasakoja tautos istoriją, skatina pagarbą kultūrų įvairovei. Visuomenės dėmesys savo kultūros šaknims ją brandina – kelia savivertę, stiprina ryšį su savo gimtine, aplinka, žmonėmis, buria ir turtina bendruomenes.

    Sužinokite daugiau:

    https://www.lnkc.lt/go.php/lit/Pristatytos-vertybes-papildziusios-lietuvos-nematerialaus-kulturos-paveldo-vertybiu-sarasa/137101

    https://www.lgd.lt/naujienos/aktualu/20-03-04-vietovardziu-atminties-ir-vartojimo-tradicija-pripazinta-reiksminga-lietu

    http://savadas.lnkc.lt/vietovardziai.html

    Dr. Simonas Šabanovas tapo ŠMSM Bendrojo ugdymo tarybos nariu

    Simonas Šabanovas 2

    Sveikiname VU CHGF GI dėstytoją geografą dr. Simoną Šabanovą tapus ŠMSM Bendrojo ugdymo tarybos nariu.

    2020 m. gegužės 5 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu ketverių metų kadencijai suformuota Bendrojo ugdymo taryba – ministerijos patariamoji, kolegiali specialistų grupė. Taryba yra kolegiali valstybės švietimo savivaldos institucija, skatinanti visuomenę dalyvauti formuojant ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo politiką ir priimant sprendimus. Jos uždavinys – inicijuoti ir pritarti ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams.

    Bendrojo ugdymo tarybą sudaro 17 narių. Į naują Bendrojo ugdymo tarybą įeina mokytojai, mokslininkai, švietimo ekspertai, moksleivių ir tėvų organizacijų atstovai. Tarybos nariai savo pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

     Dr. Simonas Šabanovas – geografijos mokytojas ekspertas, mokomųjų priemonių mokyklai autorius, 2017-ųjų Lietuvos metų mokytojas, Šiaurės licėjaus 5-8 klasių ugdymo vadovas. Jis geografijos bakalauro laipsnį įgijo bendrai VU GMF ir Islandijos universitete (HÁSKÓLI ÍSLANDS), magistro – VU GMF, pedagoginę kvalifikaciją ir filosofijos daktaro laipsnį jam suteikė VU FSF. Šiuo metu VU CHGFGI jis geografams dėsto su Kraštotvarka ir teritorijų planavimu susijusius dalykus.

    Daugiau informacijos: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/sudaryta-naujos-sudeties-bendrojo-ugdymo-taryba

    Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos